Mažos vertės pirkimai neskelbiamos apklausos būdu
02.26.2020

Kas yra mažos vertės pirkimai?
Mažos vertės pirkimai yra tie, kurių maksimali vertė yra ne didesnė nei 58 tūkst. eurų be PVM. Statybų sektoriuje vertė didesnė. Ji siekia 145 tūkst. eurų be PVM.Mažos vertės pirkimai gali būti vykdomi:
Informacijos skelbimas vykdant mažos vertės pirkimus
Jeigu Jūsų organizacija skelbia tik mažos vertės pirkimus – tokiu atveju jie neturi būti skelbiami viešai. Visgi, tai nereiškia, kad nereikalingas tam tikros informacijos pateikimas visuomenei.Savo internetinėje svetainėje organizacija turi skelbti organizuojamo konkurso pagrindimus tokiu atveju, kai siūlomos prekės, paslaugos, darbai yra perkami ne per CPO, tačiau savarankiškai ir kurių vertė yra nuo 10 tūkst. eurų be PVM.
Taip pat savo internetiniame puslapyje organizacija privalo nurodyti mažos vertės pirkimų taisykles, kad su jomis galėtų susipažinti visi norintieji.
Mažos vertės pirkimai neskelbiamos apklausos būdu
Mažos vertės pirkimai neskelbiamos apklausos būdu gali būti skelbiami tik tokiu atveju, kai jie atitinka nustatyto aprašo kriterijus (ieškoti įsakymo „Dėl mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2017 m. birželio 28 d. Nr. 1S-97). Kitais atvejais tokio tipo pirkimai nėra galimi.Pasikartosime, kad tokie pirkimai gali būti tik tada, kai vertė yra mažesnė nei 10 tūkst. eurų be PVM (pabrėžiame, kad tokio tipo pirkimai galimi tik tokiu atveju, kai suma yra mažesnė nei 10 tūkst. be PVM. Tai reiškia, kad sumai siekiant lygiai 10 tūkst. – pirkimas nebeatitinka reikalavimų. Suma turi siekti iki 9999, 999 be PVM).
Daugeliu atveju galima išvengti pirkimo dokumentų pildymo. Atvejai, kai juos pildyti yra būtina aprašomi to paties dokumento 21.2.2 ir 21.2.4 punktuose.
Neskelbiamos apklausos būdu atliekamas konsultavimas su tiekėjais galimas raštu arba žodžiu.
Per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo organizacija privalo informuoti dalyvius yra rezultatus.
Mažos vertės pirkimai ir kainodara
Jeigu organizacija vykdo tik mažos vertės pirkimus – tokiu atveju pagal pirkimams reikalingą Kainodaros taisyklių metodiką – ji gali būti neskelbiama viešai. Visgi, jeigu sutartys yra sudaroma raštu – tokiu atveju kainodara turi būti įvardijama.Terminai atliekant mažos vertės pirkimus
Organizacijos, kurios skelbia tik mažos vertės pirkimus arba vienus iš jų – turi įsiminti kelias datas.Mažos vertės pirkimai suvestinėje
Nuo 2023-ųjų metų sausio 1 dienos – perkančioji organizacija privalės skelbti informaciją apie planuojamus mažos vertės pirkimus. Iki šiol ir šiuo metu (2020-ais) – tai dar nėra būtina.Tiekėjų skaičius neskelbiamos apklausos būdu
Atliekant mažos vertės pirkimus neskelbiamos apklausos būdu organizacija gali kreiptis į tiek tiekėjų, kiek jai atrodo tinkama (1, 4, 6 ir t.t.). Suprantama, kad norint racionaliai paskirstyti lėšas ir tuo pačiu gauti geriausią pasiūlymą – rekomenduojama kreiptis bent jau į kelis tiekėjus, kadangi konkurencija paskatins verslininkus pasiūlyti geriausią variantą.Primename, kad skelbiant pirkimus apklausos būdu – į tiekėja gali kreiptis tiek verslininkų, kiek nori, pirkime dalyvauja visi pageidaujantys.
Mažos vertės pirkimai ir tiekėjo kvalifikacija
Gana dažnai domimasi, ar atliekant mažos vertės pirkimus (nesvarbu apklausos būdu ar ne) – reikalingas kvalifikacijos įrodymas. Tikrai ne visais atvejais yra reikalingas kvalifikacijos įrodymas. Visgi, jeigu organizacija nuspręs, kai jai jis yra aktualus – kartu ji neprivalo tikrinti ir pašalinimo pagrindų.Mažos vertės pirkimai neskelbiamos apklausos būdu padeda organizacijoms rasti tinkamą, būtent jų asmeninius poreikius labiausiai tenkinantį variantą ir tuo pačiu sumažina konkurenciją tarp verslininkų, kurie tarpusavyje kandidatuoja, kadangi yra pasirinkti kaip atitinkantys išsikeltus organizacijos lūkesčius.