Jungtinės veiklos sutartis viešuosiuose pirkimuose

03.06.2020

Jungtinės veiklos sutartis viešuosiuose pirkimuose Jungtinės veiklos sutartys Lietuvoje yra gana inovatoriškas sprendimas galintis padėti stipriau konkuruoti su didelėmis įmonėmis viešuosiuose pirkimuose. Juose galima kurti partnerystės sąjungas su kitais fiziniais arba juridiniais asmenimis, kurie išsirenka atsakingus žmonės teikiančius paraiškas pirkimuose.

Jungtinės veiklos sutarties tikslas yra sujungti turtą, darbą bei žinias siekiant tapti konkurencingu ir ne tik dalyvauti, tačiau ir laimėti viešuosius pirkimus.

Pagrindiniai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra:

  • Kelių fizinių arba juridinių asmenų darbinių išteklių sujungimas.
  • Sujungimui remtasi tam tikrais įsipareigojimais apie kuriuos žino ir su kuriais sutinka visi dalyviai.
  • Visus dalyvius, ūkinius subjektus - vienija tas pats tikslas.


  • Sutarties sudarymas ir jos poreikis

    Planuojantys dalyvauti viešuosiuose pirkimuose jungtinės veiklos forma – turėtų susipažinti su svarbiausiais akcentais, kurie padės įvertinti – ar toks konkuravimas apskritai pasiteisins būtent Jūsų atveju.


    Ar sutartis Jums reikalinga?

    Žinoma, pirmiausia reikia įvertinti, ar sudaromas sutartis tikrai yra būtina ir naudinga. Kelkite sau klausimą: ar dalyvaudamas viešajame pirkime savarankiškai – tikrai nebūsiu konkurencingas? Tik tokiu atveju, jeigu tikrai nebūsite pajėgus – verta kurti partnerystės sąjungas su kitomis įmonėmis.

    Paprastesnė ir daugeliu atveju patogesnė alternatyva yra subrangovų pagalba, tad pasidomėkite alternatyvomis.


    Kaip įvertinti savo verslo galimybes?

    Ūkio subjektų konkurencijos vertinimo galimybės yra jų pačių darbas, tačiau Viešųjų pirkimų įstatymas įpareigoja – įvertinti savo galimybes kuo objektyviau. Analizuojant savo verslą reikia orientuotis į kelis svarbiausius niuansus: pajėgumų galimybės, finansiniai ištekliai, kontraktai, kuriems jau esate įsipareigoję, ekonominis įvertinimas, investicijos rizika ir panašiai.


    Kada įvertinti sąjungos poreikį?

    Žinoma, įvertinti savo riziką reikia dar tada, kol realiai nesiimama jokių veiksmų, kurie susiję su bandymu dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, nei su bandymu sudaryti sąjungas su tam tikromis įmonėmis. Pajėgumo analizės vertinimas turi būti atliekamas prieš pretenduojant į konkursą. Kiekvieną kartą individualiai, o ne vieną kartą apskritai. Juk kinta konkursų sąlygos, veiksniai bei charakteristikos.


    Kiek dalyvių gali būti sąjungoje?

    Sudarant jungtinės veiklos sutartis labai svarbu pasirinkti tinkamą dalyvių skaičių. Jeigu konkursui laimėti ir tuo pačiu projektui įgyvendinti reikia trijų ūkio subjektų – tokiu atveju ir sąjungą reikia sudaryti su trimis, o ne keturiais. Tai reiškia, kad atsarginiai variantai tokio tipo konkursuose yra nepageidaujami.


    Ar visais atvejais galima dalyvauti jungtinės veiklos principu VP?

    Analizė gali parodyti, kad ūkio subjekto dalyvavimas pirkimuose gali būti savarankiškas. Tokiu atveju sudaryti jungtinės veiklos sutarties bus paprasčiausiai negalima. Kodėl? Kadangi tai pažeidžia konkurencijos nuostatas Viešųjų pirkimų įstatyme.


    Ar JV pagrindu veikiančios įmonės turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus?

    Įmonės, kurios pretenduoja veikdamos jungtinės veiklos pagrindu - taip pat turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus. Organizacijos, kurios skelbia konkursus, negali į sąlygas įtraukti reikalavimo: „<...> tuo atveju, kai pasiūlymą pateikia jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikianti tiekėjų grupė, kiekvienas jungtinės veiklos dalyvis turi tenkinti visus bendruosius kvalifikacinius reikalavimus, numatytus pirkimo dokumentų x punktuose“. Kitu atveju tam tikri ūkiniai subjektai net neturėtų galimybės dalyvauti VP, kai tuo tarpu keldami kandidatūrą partnerystėje – jie yra didesni konkurentai kitiems, atitinka aukštesnius reikalavimus. Ūkio subjektų galimybės turi būti sumuojamos ir tik tada vertinama – ar organizacijos poreikiai yra tenkinami.


    Svarbiausia jungtinės veiklos sutarties niuansai

    Partnerystės arba bendradarbiavimo sutartys yra sudaromos tam, kad visi ūkiniai objektai vieningai siektų to paties tikslo. Visus dalyvius vienija tai, kad tarpusavyje jie turi derėti teisės, pareigų arba kita specifika. Tai reiškia, kad šios sąjungos tikslas negali būti orientuotas tik į vieno konkretaus dalyvio naudą, jis yra orientuotas į visus ūkinius subjektus. Lygiai taip pat kaip ir patiriami nuostoliai dalijami ant visų.

    Partnerių pareigos

    1. Kiekvienas partneris turi prisiimti atsakomybę ir padaryti savo įnašą ir bendrai siekiamo tikslo procesą. Tai gali būti ne tik finansinis, tačiau ir žmogiškųjų išteklių resursas.
    2. Žinoma, dalyvaujant procese – reikia dalyvauti, o ne tik pažymėti, kad objektas yra sąjungos dalyvis.
    3. Būtinas lojalumas. Tai reiškia, kad visi dalyviai turi siekti bendro tikslo, o ne žiūrėti sau naudos.


    Partnerių teisės

    1. Kiekvienas dalyvis turi teisę dalyvauti reikalų tvarkyme ir išsakyti savo nuomonę, kuri turi būti vertinama.
    2. Taip pat kiekvienas dalyvis turi teisę gauti informaciją.
    3. Galiausiai, partneriai taip pat turi teisę pagal susitarimą naudoti jungtinių kolegų bendrąja nuosavybe, kuri priklauso visiems, kurie pasirašė sutartį.


    Partnerių atsakomybė

    1. Partneriai turi teisę vienas iš kito reikalauti atsakomybės tokiu atveju, jeigu kuris nors piktybiškai nevykdo įsipareigojimų.
    2. Visi ūkiniai subjektai turi prisiimti atsakomybę už nuostolius.
    3. Visi ūkiniai subjektai turi atsakomybės teise gauti jiems pagal sutartį paskirtą pajamų dalį.
    4. Partnerių atsakomybė yra dalinė ir ji turi būti apibrėžta sutartyje.


    Neskubėkite sudaryti partnerystės jungtinės veiklos pagrindu. Ne visada tai yra geresnis ir sėkmingesnis pasirinkimas.